tresas

×trẽsas (vok. dial. trese, tress) sm. (2) K, KI158, MitI46, Alm, LVIV231; FrnW, NdŽ, KŽ, Rg, (4) NdŽ, Slv 1. ppr. pl. L palūkanos, procentai: Tie piningai tresùs neša KII372. Už bitis išduoti piningai daug tresų per metą įgabena Rdž. Nuomininkas pažadėjo jai tus piningus kožname čėse, kad ji juos prašysianti, vėlei atiduoti ir tus dar su mažu tresu padauginti prš. 2. Slv, Plv auksiniais ar sidabriniais siūlais ataustas audeklo apvadas (juostelė) ant drabužių ar baldų, galionas: Sijonai būdavo keturių klosčių, o apačioj trys eilės tresẽlių prisiūta Vrb. Kad aš buvau jaunas, nevedęs, tresùžiais nešiojau JD1124. 3. Skr toks senovinis moters galvos papuošalas – brokatinė gėlėta juosta: Galvelė jos su sidabriniu tresu perrišta Tat. Laukiau, tikėjau rasti puikius parėdus jau nykstančius dabar, lietuvių: … tresus užnoviškių (zanavykų), juodas skrybėles A1884,137-138. Magdalena, graži pana, ai kur tavo tresai? – Mano tresai ir kitkelės margoje skrynelė[je] LB109. Čion blizgėjo visokios sagtys, tresai ir kiti galvų parėdai V.Piet. 4. LVIV231 gaidžio uodegos ilga plunksna.